Kryždirbystė ir kryžių simbolika (Lietuva)

Su lietuvių kryždirbystės tradicija ir kryždirbystės simbolika susipažinti kviečiame šiuose festivalio renginiuose: liepos 13 d. muziejininkas D. Varkalis ves nemokamas ekskursijas MLIM Kalvystės muziejuje, Etnokultūros centre bus atidaryta V. Mikuckio paroda „Geležinė kryždirbystė“, menotyrininkė dr. T. Jurkuvienė pasidalins įžvalgomis apie šios tradicijos gyvybingumą, taip pat kviesime į J. Lingio dokumentinio filmo „Kryždirbystė ir kryžių simbolika“ peržiūrą. Liepos 14 ir 15 d. veiksiančiame Amatų miestelyje (Teatro a.) kryždirbystės amatą demonstruos A. Teresius (Garliava), R. Puškorius, A. Viluckis (Kretinga) ir kiti tautodailininkai.

                                     

Kryždirbystė ir kryžių simbolika (Lietuva). 2008 m. įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (pirmą kartą paskelbta 2001 m.)

Kryždirbystė – tai plačiai paplitusi kryžių ir altorių gamybos tradicija bei tų kryžių pašventinimas ir su jais susiję ritualai. Drožinėti ąžuoliniai kryžiai yra susiję su katalikiškomis ceremonijomis ir derliaus šventėmis. Kai kryžių pašventina kunigas, jis įgyja šventą reikšmę. Kryžiai tapo tautinio ir religinio identiteto simboliu šaliai būnant ortodoksų Rusijos imperijos dalimi XIX a. Jų simbolinis vaidmuo sustiprėjo valdant Sovietams, nepaisant to, kad kryžiai oficialiai buvo uždrausti. Kryžiai būna nuo vieno iki penkių metrų aukščio, juos dažnai puošia nedidelis stogelis, gėlės ar geometrinės dekoracijos, o retkarčiais – statulėlės. Mergelės Marijos ir įvairių šventųjų statuloms dažnai meldžiamasi siekiant padėti nelaimėje esantiems žmonėms. Kryžiai statomi pakelėse, prie įvažiavimų į kaimus, prie paminklų ir kapinėse. Aukojamos įvairios aukos, ypač maisto produktai, rožiniai, pinigai arba spalvotos kaklaskarės (pvz., vestuvėms) arba prijuostės, prašant vaisingumo. Kryžiai taip pat yra svarbi susitikimo vieta kaime ir bendruomenės vienybės simbolis. 

 

: | : val