Tradicijos

Tradicijos

Festivalio metu pristatomos UNESCO TRADICIJOS:

Gruzinų daugiabalsio dainavimo tradicija

Setu etnografinio regiono daugiabalsio dainavimo tradicija

Bistritsa Babi, Šoplouko regiono archajinė polifonija, šokiai ir apeigos

Suitų kultūrinė erdvė 

 
 
Petrykivkos dekoratyvinė tapyba kaip Ukrainos dekoratyvinio liaudies meno reiškinys 
 

Gruzinų daugiabalsio dainavimo tradicija

Folkloro ansamblis „Shavnabada“ (Tbilisis, Gruzija) pristatys gruzinų daugiabalsio dainavimo tradiciją, į Unesco Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktą 2008 m.

TRADICIJA:
Gruzinų daugiabalsio dainavimo tradicija. 2008 metais įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tradicinis dainavimas yra neatsiejama Gruzijos nacionalinės kultūros dalis. Gruzijoje yra žinomos trijų tipų daugiabalsio dainavimo tradicijos. Tai sudėtingos faktūros Svanetijos daugiabalsumas, Rytų Gruzijos (Kachetijos) daugiabalsis dialogas boso fone ir Vakarų Gruzijoje žinomas tribalsis daugiabalsumas. Anksčiau tradicinė gruzinų muzika kentėjo nuo socialistinės kultūros politikos, o dabar jai gresia išnykimas iš kaimo vietovių; pavojų kelia ir didėjanti pop muzikos sėkmė. Daugelyje archyvų galima rasti 20 a. pradžios polifoninių dainų įrašų, bet jie nėra pakankamai apsaugoti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų išlaikymas. 

 Setu etnografinio regiono daugiabalsio dainavimo tradicija

Festivalio svečiai folkloro ansamblis „Sorrõseto“ (Talinas, Estija) pristatys Setu etnografinio regiono daugiabalsio dainavimo tradiciją, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytą 2009 m. 

TRADICIJA:
Setu etnografinio regiono (Estija) „Leelo“ daugiabalsio dainavimo tradicija. 2009 metais įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Setu bendruomenės gyvena pietryčių Estijoje ir Rusijos Federacijos Pečiorų rajono apylinkėse. Jos garsėja savo unikaliomis senosios kilmės daugiabalsėmis dainomis „Leelo“, t.y. Lylomis. Tokia Setu dainavimo tradicija – jų tautinio tapatumo pagrindas. Lylas atlieka daininkės moterys, būtinai apsirėdžiusios tradiciniais Setu kostiumais. Pirmą posmą pradeda dainuoti vedančioji dainininkė ir jos eilutę atkartoja likusiųjų dainininkių būrys. Tada vėl vedančioji, vėl būrys ir t.t. To negana – tiek solistė, tiek ir visas choras savo eilutes pradeda dainuoti kelias sekundes užskubėdamas, dar nebaigus dainuoti eilinės eilutės. Skamba nuostabi daugiabalsė, susikryžiuojanti Lylų melodija. Didžioji dalis Lylų tekstų yra perduodama iškartos į kartą, bet vedančiajai leidžiama tekstą ir improvizuoti. 

Bistritsa Babi, Šoplouko regiono archajinė polifonija, šokiai ir apeigos

olkloro ansamblis „Bistritsa“, svečiai iš Bulgarijos, pristatys Bistricos kaimo bobučių išsaugotą archajinę polifoniją, šokius bei apeigas, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytas 2008 m. 

TRADICIJA:
Bistritsa Babi, Šoplouko regiono archajinė polifonija, šokiai ir apeigos (Bulgarija). 2008 metais įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą

Bulgarijos Šoplouko etniniame regione (ties šalies sostine Sofija) tebėra išlikę saviti tradiciniai šokiai ir unikalus senovinis daugiabalsis dainavimas. Iki pat šių dienų visa tai scenoje atlieka Bistritsa Babi etnografinio ansamblio vyresnio amžiaus grupės dalyvės. Čia girdimas senovinis daugiabalsis dainavimas pasižymi savitu daugiasluoksniu savo skambesiu. Šokėjos, pasipuošusios tradiciniais kostiumais, rankomis laikosi už greta stovinčiosios juosmens ar diržo ir švelniai juda ratu prieš laikrodžio rodyklę. Visa tai – sudėtinė merginų įšventinimo į moteris senovinių apeigų dalis. Daugiabalsio dainavimo socialinė funkcija XX amžiaus Bulgarijoje iš esmės pasikeitė, ir Bistritsa Babi ansamblio dėka išsaugota senoji tradicija yra laikoma svarbia regiono kultūrinio gyvenimo dalimi. Stengiamasi ją perduoti ir jaunajai kartai.

Suitų kultūrinė erdvė 

Folkloro ansamblis „Suitu sievas“ (Alsunga, Latvija) festivalio metu pristatys suitų moterų daugiabalsio burdoninio dainavimo tradiciją. Suitų bendruomenės kultūrinė erdvė 2009 m. įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą.

TRADICIJA:
Suitų kultūrinė erdvė (Latvija). 2009 metais įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą.

Suitai – negausi katalikų bendruomenė, gyvenanti protestantiškosios (liuteronų) Latvijos vakarinėje dalyje. Jos etnokultūrinis paveldas yra gausus ir daugialypis. Tai suitų moterų daugiabalsis burdoninis dainavimas, tradiciniai šokiai, vestuviniai papročiai, spalvinga tradicinė apranga, suitų kalbos dialektas, tradiciniai valgiai, religinės tradicijos, kalendoriniai metų ciklo papročiai. 
Čia ypač gerbiamos plačios giminystės tradicijos, o šeimose visos vietinės tradicijos iki pat šiol perduodamos kartoms nerašytiniu būdu.  

Dolni Polog regiono (Makedonija) vyrų dvibalsis dainavimas (Glasoečko)
 

Festivalio svečiai iš Makedonijos „Trio Gavrovski“, pristatys Dolni Polog regiono vyrų dvibalsio dainavimo (Glasoečko) tradiciją, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą įtraukta 2015 m.                                                                                                                                                                                                                                                                          
TRADICIJA:
Dolni Polog regione (Makedonija) yra išlikęs senasis tradicinis vyrų dainavimas dviem balsais, vadinamas „Glasoečko“. Dainos dainuojamos polifoniškai – viršutinis balsas čia veda melodiją, o bosai jam pritaria tęsiamais balsais. Dainuojama grupėmis po du ar tris įvairių švenčių, vestuvių, kitų vaišių ar susibūrimų metu. Daugiakultūrinėje Makedonijoje „Glasoečko“ dainavimas yra tapęs vietinio Dolni Polog regiono etninės tapatybės simboliu. Ši tradicija yra perduodama iš kartos į kartą: senelis – tėvui, tėvas – sūnui nerašytiniu būdu. Išmokti tiksliai ir gerai dainuoti – ilgus dešimtmečius buvo kiekvieno Dolni Polog vaikino garbės reikalas. 
 
Surova liaudies šventė Perniko regione (Bulgarija)
 

Įspūdingieji svečiai iš Bulgarijos – Dolna Sekirna kaimo persirengėliai „Surova“ – pristatys Perniko regiono naujametinės šventės persirengėlių kostiumus ir veiksmus. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą šventė įrašyta 2015 m.

TRADICIJA:
Surova liaudies šventė Perniko regione (Bulgarija). 2015 m. įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Surova liaudies šventė Perniko regione kasmet vyksta sausio 13 ir 14 dieną, švenčiant Naujuosius metus pagal senąjį kalendorių. Šventės centre – populiarus persirengėlių ritualas, atliekamas viso regiono kaimuose. Pirmąją naktį Survakari persirengėlių grupės, kurias sudaro vyrai, moterys ir vaikai, dėvi specialiai pagamintas kaukes ir kostiumus ir eina link kaimo centro, kur uždega laužus, erzina publiką ir žaidžia su ja. Kai kurie dalyviai atlieka specialius vaidmenis, pavyzdžiui, vedlio, jaunavedžių, kunigo ir meškos. Ankstų kitos dienos rytą jie susirenka ir eina per kaimą, aplankydami namus, kur rituališkai sutuokia jaunas poreles, o meška „apdrasko" žmones, kad juos lydėtų gera sveikata. Į medžiagų kaukėms rinkimą ištisus metus įsitraukia visa šeima, suaugusieji moko jaunimą ir vaikus, kaip pagaminti išskirtines kaukes ir kostiumus. Daugiau žr.: https://www.youtube.com/watch?v=KHF21YIvveY&t=81s

 
Petrykivkos dekoratyvinė tapyba kaip Ukrainos dekoratyvinio liaudies meno reiškinys (Ukraina)

Petrykivkos dekoratyvinės tapybos tradicijos paslaptis atskleis Valentina Panko, Anastasija Chudnivets ir Roksolana Chudnivets.Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą tradicija įrašyta 2013 m. 

TRADICIJA:

Petrykivkos dekoratyvinė tapyba kaip Ukrainos dekoratyvinio liaudies meno reiškinys (Ukraina). 2013 m. įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Petrykivkos kaimo gyventojai puošia savo gyvenamąsias patalpas, buities daiktus ir muzikos instrumentus dekoratyvinės tapybos stiliumi, kuriam būdingos fantastinės gėlės ir kiti gamtos elementai, paremti atidžiu vietinės floros ir faunos stebėjimu. Šiame mene yra daug simbolizmo: gaidys reiškia ugnį ir dvasinį pabudimą, o paukščiai reiškia šviesą, harmoniją ir laimę. Vietos gyventojai, o ypač įvairaus amžiaus moterys, užsiima šia liaudies meno tradicija. Kiekvienoje šeimoje yra bent vienas tuo užsiimantis šeimos narys, todėl dekoratyvinė tapyba yra neatskiriama bendruomenės kasdienio gyvenimo dalis.

 

 
 INFORMACIJA BUS PILDOMA